Statistika

Visiems labai idomu, koks tipų pasiskirstymas, kiek procentaliai yra vienų, ar kitų tipų yra.

Galima daug kur rasti statistinių duomenų ir visur jie skirtingi. Vienur teigiama, kad vienas ar kitas tipas sudaro vos 4%, ar netgi tik 1%, kitur jau teigiama, kad tų pačių tipų vos ne 80% ar net 90%.

Skaitant betkokias statistikas, tame tarpe ir socioninių tipų pasiskirstymas procentaciai, visada reikia atkreipti dėmesi, kiek žmonių buvo tiriama ir ar teisinga imtis, t.y. ar nesikoncentruota tik į aktyviąją visuomenės dalį ar į kokią nors kitokią. Rimti tyrimai, kurie gali būti kurkas artimesni teisybei, kur tiriama keliasdešimt tūkstančių žmonių ir imtys turi būti kuo įvairesnes. Tokie tyrimai kainuoja labai daug tiek laiko, tiek ir pinigų, taip pat turi būti bent kelios profesionalių tipuotojų grupės, kurių vis dar nėra, nes socionika, kaip podukra profesionaliajai psichologijai, būtent dėl šios pačios priežasties, nes tipo negali nustatyti vien tik atsakius į testo klausimus, to pačio tipo žmonės gali būti pakankamai skirtingi, nes jie įtakoti tautinės prigimties, šeimyninių vertybių, tarpusavio santykių, psichologinių problemėlių, ar netgi ligų, taip pat ir fizinių negalavimų, netgi amžius. Visi įtakojimai nekeičia pačio tipo, t.y. jo mastymo, pasaulio suvokimo struktūros, bet jie klaidina nustatinėjant tipus, ypatingai per trumpą laiką.

Reziumuojant - oficialių tyrimų nėra.

Galima remtis neoficialiais, bet jie pateikia pakankamai prieštaringus duomenis. Buvo paskaičiuota ir tokia statistika, kai kiekvienas tipuotojas susumavo savo aplinkos, t.y. savo giminių, artimųjų, bendradarbių ir šiaip pažystamų žmonių tipus, t.y. pakankamai skirtinga imtis, susimavus gavosi visų tipų apyligiai. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, kad tažkokio tipo žmonių yra daugiau, ar mažiau apskritai, jų tiesiog gali būti daugiau ar mažiau tam tikroje erdvėje.

Investicija

Niekas turbūt nesistebi, kai verslinikas įkūręs firmą jai atiduoda visą savo laiką, energiją, finansus.
Dabar jau nepaslaptis, kad jei nori būti žmogus (ypač moteris) gražus, turi prie savo kūno praleisti begales laiko sportuojant, laikantis dietos, dar ir įkišti krūvas pinigų drabužiams, gerai kosmetikai, plaukų priežiūrai ir visoms kitoms "smulkmenoms".
Jau visiems nuo vaikystes kalama, verčiama tvarkytis namus ir visi žino - jei nori, kad tavo namai būtų švarūs ir gražūs - turi įdėti begalę energijos ir laiko, kad jie tokie taptų, dėl jų grožio taip pat ir nemažą krūvelę pinigų reikia sukišti.
O kaip yra su santykiais? Daugeliui žmonių tai turi būti tarsi savaiminis dalykas. Jeigu kažkas nesiklosto tarsi lieka logiškas paaiškinimas - tiesiog blogas santykis. Į santykius, kaip ir į verslą reikia investuoti. Laikas, energija, gabumai ir netgi pinigai visa tai reikalingos priemonės puoselėjant gerus santykius. Nors pinigai pavojingas dalykas, jei jais pradejus pernelyg atsainiai manipuliuoti galima pradeti "pirkti" gerus santykius, tada jie virsta "vienkartiniais indais".
Etinio tipo žmonėms tarsi savaime suprantama, kad į gerus santykius reikia investuoti, kartais tam atiduodama pernelyg daug savo resursų, jei taip nedaroma, jam tie santykiai tiesiog nesvarbūs, papraščiausiai jam tas žmogus dar, jau arba kolkas nerūpi.
Loginio tipo žmonėms, jei jiems gyvenimo eigoje nebuvo tai įdiegta ir tai jiems nėra tarsi kažkokių tasyklių "elgesio normų" rinkinys, tai jiems tarsi nereikalingas resursų švaistymas.

Pojūtis, kas čia per velniava?

Pojūtis - labiau etikams priskiriama savybe.
Kas tai yra?
Visų pirma tai nėra emocija (pakili, graudi, lyrinė, nerimo...) ir nėra jausmas (isgyvenimas, meilė ar dar kažkas panašaus į tai).
Pojūtis, tai tam tikros atmosferos bangų "sugaudymas" kuris yra ten, kur yra žmonės ar žmogus.Tai yra žmogaus emocinės būsenos atpažinimas, ar kolektyvo emocijės atmosferos identifikavimas.
Tai nėra loginė prielaida, ar teorija, nors pagal visus duomenis sugaudomus emocinius, jausminius virpesius galima kūrti teorijas. Tai ir yra psichologijos vandenynas.
Pojūtis nėra nuomonė, tai greičiau įžvalga, ji gali būti teisinga, gali būti klaidinga, gali būti truputį vienokia ir kitokia. Dažniausiai tolimesni įvykiai arba patvirtina, arba paneigia, arba patvirtina iš dalies tą įžvalgą. Bet pati įžvalga, ar pojūtis tai tarsi emocinės atmosferos konstatavimas, kuris nesisieja su žmogaus nusiteikimu, žinoma, negalima paneigti galimybės, kad žmogus gali interpretuoti ir pateikti įžvalga ir konstatuoti ją savaip. Čia būtų galima palyginti, kaip logiškai įrodinėtum, kad ne žemė, bet saulė sukasi aplink žemę, bet kaip beįrodinėtum pačio fakto tai nekeičia. Taigi, kaip beinterpretuosi emocinę žmogaus ar kolektyvo atmosferą, pačio įžvalgos fakto tai nekeičia.
Pojūtis, įžvalga atitiktų faktui, jo interpretacija prilygtų loginiam įrodinėjimui ar analizei.

Varomoji jėga tikslas ar prasmė?

Manau žmones būtų galima skirstyti į dvi grupes, kuriuos veikia skirtingai interpretuojama vidinė varomoji jega( įkvėpimo nuveikti kažkokį darbą, įveikti save ar kitus ir t.t.). Vienai grupei varomoji jega yra tikslas, kitai - prasmė. Taigi, tikslo matymas ir siekimas būdingas sensorikui. Jei yra prasmė veiklus ir veržlus pasidaro ir intuitas.

Iš knygos "Psichologija" ( David g. Myers )

"Vieni psichologiją laiko tiesiog sveiku protu, kiti - priešingai, - mano, kad ji darosi pavojingai galinga."

Manau čia ryškiai išsiskiria logikai ir etikai į "komandas", etikam psichologija tarsi savaime supranta, tarsi sveiko proto ribos, na o logikam, arba bereikalingi paistalai, arba kažkokie "būrtai", kurie kartais labai pavojingi, kartais "povandeninės srovės", kartais "įrankis" manipuliacijai.

Lyrinis nukrypimas

Aš lengvai prisiimu atsakomybę, nes aš jos nejaučiu.
(LSE(Štirlicas))

Lyrinis nukrypimas

Joks protingas žmogus nedaro nesažiningų dalykų, nes tai neprotinga.
(LIE(Džekas))

Elementai vaizdiskai :))

Padariau paveiksliukus is to pacio vaizdo taip, kaip manau esant katras tai elementas fiksuoja vaizdinius. Ne tipas, bet elementas. Sakykim: etika spinduliuoja jausma, emocija; intuicija uzgriebia vaizdini, galimybes; logika uzfiksuoja objekta, struktura; sensorika pastebi forma, spalva ir tikslias detales.
Jei sudejus etika su intuicija labai jau priplaukes vaizdas matosi :))))
Etika su sensorika - labai jau spalvotas :)))
Logika su sensorika - labai tikslus :))
O logika su intuicija - nesamone :DDDDD

Logika

Etika

Sensorika

Intuicija

Lyrinis nukrypimas

As nezinau kas yra morale. As tokios neturiu.
(ESI(Dreizeris))

Kaip identifikuoti, katras is dualu yra katras?

... matau tipa (konkretu zmogu) ir nesuprantu ar jis gorkis ar hamletas, kitas egzempliorius- dreizeris ar dzekas ......... :////

O kad dualus maisai tai labai pazistama problema, as ja iveikiau suvokus, kad skirtumas tarp stipriuju funkciju ir silpnuju geriausiai matosi kai kazkas VYKSTA, kai yra problema arba reikalas toks ne visai druskos paprasyti paskolinti :) Silpnosios gali lygiai taip pat demonstruotis, matytis, bet sulig laiku isryskeja kas yra kas, kartais labai greitai jei situacija ne pavirsutiniska, o kartais to laiko ir daugiau priereikia, jei zmogu ne itin daznai matai, jei probegom... Trumpai sakant, reikia surasti problema, o jei jos nera tai ja sukurti, ir bus aiskus tipas. :))))) Cia man atrodo visiems juodalogikiams taip lengviausiai nusistatineja.

Pas dualus saminingajame bloke yra visos funkcijos skirtingos. Pvz. jei neaisku ar Dreizeris, ar Dzekas, bet matosi stipri logika ir sensorika, ar koks kitas elementas. Tada reiktu pasigilinti kokia tai logika ir kokia sensorika ir t.t. Jei bent vieno elemento spalva paaiskeja jau nemazas kabliukas link tiesos. Zinoma bendraujant cia lengviau issiaiskinti tokius dalykus, nei tik stebint. Nors naturaliu situaciju stebejimas taip pat labai informatyvus.

Ar galima isvengti kaltinimu?

...kai logikas jauciasi uzgauliojamas uz nejautruma ir nesupratinguma, o etikas jauciasi durninamas ir ieskoma logikos jo veiksmuose ar snekoje.

Manau, kad galima. Toje vietoje, kur labiausiai skauda turi pats susivokti, kad tai yra silpna vieta ir sau pripazinti. O kai prisipazinsi, tai ir kito "pastebejimas", nesvarbu kokia tai forma bebutu, ne taip skaudes. Suvokimas savo silpnuju "teritoriju" padeda suvokti ir stipriasias sritis. Kai suvoki, kad esi kazkur stiprus, nelabai ir baisu, kad ir sipnasias vietas kazkas pabaksnoja.
Kai gali ramiai, be emociju identifikuoti savo silnuma, ar skauduli, ji isreiksti zodziais ir dar kitam zmogui pasakyti: "tai mano silpnoji, skaudzioji - pagelbek man". Jau kurkas pabegeta i prieki, o tada ir daugiau pagalbos is aplinkiniu yra galimybes sulaukti, nei skaudziu priekaistu.

Kodel etiniai vis kabinejasi prie loginiu?

... ir priekaistauja, kokie sie durneliai-nesupratingi ir pan., o loginiai prie etiniu nesikabineja, kad jie ko nors nesupranta ? (cia turiu mintyje ne kaip gyvenime buna, o butent socionikos diskusijas)

Cia tarsi atsigrojimas uz gyvenimiskas nuoskaudas. Nes etikai daznai realiame gyvenime patiria "durninimo" pojuti, logikos kritika, nuomones sudirbima, poziurio paniekinima, "kabinejimasi" prie ju tikrai, kartais sveikam protui tarsi priestaraujanciu veiksmu. Jie pasipriesinti tarsi bejegiai, bet viskas nugula i sirdi, ar i pasamone. Veliau vienokia ar kitokia forma vistiek islenda. O kai pasitaiko proga vardina logiku trukumus.
Etiko nuomones, jei jis pasisako is savo silpnuju funkciju, kritikavimas tapatinamas su asmens kritika. Etikas cia turi mokytis ir askirti siuos dalykus, bet jau nuo tarptipinio santykio priklauso kiek jis to gali ismokti vieno ar kito zmogaus atzvilgiu (t.y. nereaguoti per jautriai i kritika).

Lyrinis nukrypimas

"As taip ugdau savo logika, kad net pradejau galvoti ka kalbu."
(ESI (Dreizeris))

Kodel socionika ? Kuom ji geresne uz psichologija? (nugi tas pats suds ;))

Socionika, kaip ir psichologija nagrineja tas pacias problemas.
Psichologija, ne vien tik socionika, ji issisakojusi i daugeli atsaku, kurios viena kitai nepriestarauja, netgi papildo.

Pavyzdziui:
Biologine kryptis tiria, kaip kunas ir smegenys kuria emocijas, atminti, jutimiska patirti.
Psichoanalitine - kaip elgesi formuoja pasamoneje slypintys skatulai ir konfliktai.
Bihevioristine - kaip ismokstamos ir keiciamos reakcijos.
Humanistine - kaip gebame pasirinkti savo gyvenimo modelius ir nebuti valdomi tik pasamones ar aplinkos jegu.
Kognityvine - kaip mes apdorojame, kaupiame ir atkuriame informacija
Socialine-kulturine - kaip elgesys ir mastymas priklauso nuo situaciju bei kulturu.


Taigi, socionika niekuo negeresne uz kitas psichologijos kryptis, tiesiog tai yra tam tikra sritis.

Dualizacija. Ar sitame santykyje zmones tampa laimingais?

Pradzioje kiekvienam zmogui reiktu pasigilinti ka jis vadina laime. Dualo suradimas savaime zmogaus nepadaro laimingu. Santykiai savaime netampa harmoningais. Papildantis tipas, tai yra tipas, kurio mastymas, pasaulio suvokimas stiprus ten, kur musu labiausiai silpnas. Bendradarbiaujant, sprendziant iskilusias problemas siame santykyje sunaudojama maziausiai energijos, pojutis, tarsi kazkokiu problemu labai ir nera, arba jos tarsi savaime issiprendzia.
Sklandus problemu sprendimas, labiausiai reikalingi patarimai, tinkama paskata prisideda prie laimes, bet tai savaime nera laime.

Socionika, kas tai?

Tai teorija apie žmones ir santykius tarp jų.